Unctad: pasaulinė jūrų prekyba atsigauna, tačiau išlieka daug iššūkių
Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros organizacijos Jūrų transporto apžvalgos 2024 m. ataskaitaAntradienį paskelbtas pranešimas rodo, kad pasaulinė jūrų prekyba 2023 m. augs 2,4 proc., o 2022 m. atsigaus po susitraukimo. Tačiau, nepaisant atsigavimo ženklų, būsimas jūrų transporto augimas tebėra trapus ir susiduria su daugybe pavojų bei neapibrėžtumo.
Geopolitinė įtampa, konfliktai ir klimato kaita vis labiau paveikia gyvybiškai svarbius laivybos kelius visame pasaulyje, kelia rimtą grėsmę pasaulinių tiekimo grandinių stabilumui ir daro ypatingą spaudimą pažeidžiamoms nuo laivybos priklausomoms ekonomikoms, pavyzdžiui, mažoms salų besivystančioms valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
Ataskaitoje pabrėžiama pastaraisiais metais didėjanti klaidingų laivų registracijų problema, kelianti grėsmę pasaulinei jūrų saugumui, taršos kontrolei ir įgulų gerovei. Tarptautinė jūrų organizacija tiria šį klausimą.
Padidėjo pagrindinių laivybos kelių pažeidžiamumas, o tiekimo grandinė susiduria su rimtais iššūkiais
Daugiau nei 80 % pasaulinės prekybos priklauso nuo jūrų transporto, tačiau pagrindinius laivybos kelius, tokius kaip Sueco kanalas, Panamos kanalas ir Raudonoji jūra, dažnai veikia geopolitika ir klimato kaita, todėl maršrutai ilgėja, išlaidos ir tiekimo rizika didėja. grandinės sutrikimas, turintis didelių pasekmių maisto saugumui, energijos tiekimui ir pasaulio ekonomikai.
Ataskaitoje teigiama, kad 2023 metais eismo apimtys pagrindiniais kanalų maršrutais visame pasaulyje sumažės beveik perpus, o laivai bus priversti apvažiuoti Gerosios Vilties kyšulį Afrikoje, todėl padidės transporto išlaidos ir laikas. Maršruto pratęsimas ne tik padidins kuro, darbo užmokesčio, draudimo ir nuomos išlaidas, bet ir padidins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
Pasaulinė jūrų prekyba auga, tačiau išlieka geopolitinė ir klimato rizika
Remiantis ataskaita, pasaulinė prekyba jūra 2023 m. išaugo 2,4 % iki 12,3 mlrd. tonų, o 2022 m. sumažėjo 2 %. Tikimasi, kad 2024 m. jūrų prekyba augs 2 % ir iki 2029 m. toliau augs vidutiniškai 2,4 % metiniu tempu. Tačiau „itin sudėtinga veiklos aplinka“, kurią sukelia geopolitiniai konfliktai ir klimato kaita, išlieka trukdo ilgalaikiam jūrų prekybos atsigavimui.
Ataskaitoje pažymima, kad nors geležies rūdos, anglies ir grūdų paklausa išlieka didelė, konteinerių vežimo augimas 2023 metais išlieka vangus. Tuo pat metu dėl prekybos augimo ir maršrutų išplėtimo 2023 m. antrąjį pusmetį konteinerinių laivų skaičius pasiekė rekordą – beveik 250,000 įplaukimų į uostą, o kai kuriuose Azijos uostuose buvo sunku. spūstis.
Didesnės krovinių kainos skatina infliaciją ir kelia grėsmę pasauliniam augimui
Ataskaitoje teigiama, kad dėl tokių veiksnių kaip pailginti maršrutai, spūstys uostuose ir padidėjusios veiklos sąnaudos pasauliniai jūrų krovinių tarifai ir toliau kils 2024 m. Jei krovinių vežimo tarifai ir toliau kils, tai padidins pasaulines vartotojų kainas, o didesnės transporto išlaidos iki 2025 m. pasaulines vartotojų kainas padidins 0,6 procento, tikisi UNCTAD.
Ataskaita rodo, kad didesnių transporto sąnaudų poveikis ypač stiprus pažeidžiamoms nuo jūrų transporto priklausomoms ekonomikoms, ypač mažoms salų besivystančioms valstybėms, dėl to gali sumažėti šių šalių prekybos konkurencingumas ir ekonominis stabilumas bei padidėti infliacijos rizika. Iki 2025 m. vartotojų kainos šiose šalyse gali pakilti 0,9 proc., o perdirbto maisto kainos – 1,3 proc., o tai kels pavojų maisto saugumui.
Paspartinti dekarbonizacijos procesą ir spręsti klimato problemas
Remiantis ataskaita, laivybos pramonė išmeta 3 % pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau senstančio pasaulio laivyno keitimo tempas išlieka lėtas. Nepaisant didėjančio spaudimo, dėl didelių sąnaudų, netikrumo dėl būsimo kuro ir mažų laivų išmetimo į metalo laužą rodiklių dar reikia daug nuveikti, kad laivybos pramonė būtų dekarbonizuota.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2023 m. pasaulinis laivynas padidės 3,4 proc., o bendras transportavimo pajėgumas – 2,4 mlrd. tonų, daugiausiai varomas konteinerių ir suskystintų gamtinių dujų gabenimo laivų. Tačiau didžiausią rinkos dalį vis dar užima birių krovinių laivai ir naftos tanklaiviai. Tačiau tuo metu, kai vis labiau vertinamas tvarus vystymasis, nesugebėjimas paspartinti dekarbonizacijos proceso gali lemti didesnes siuntimo išlaidas, didesnes reguliavimo baudas ir sumažėjusį rinkos konkurencingumą.
Ataskaita rodo, kad pasaulinės laivų statybos tendencijos taip pat turės įtakos laivyno atnaujinimo procesui. 2023 m. Kinija, Japonija ir Pietų Korėja dominavo laivų statybos rinkoje, pagamindamos 95 % pasaulio naujų laivų produkcijos, o Kinija pirmą kartą pagamino daugiau nei pusę pasaulinių pajėgumų.
Skatinti uostų skaitmeninimą, siekiant pagerinti laivybos efektyvumą
Jūrų apžvalgoje nurodoma, kad raktas į uosto efektyvumo didinimą yra skaitmeninėse programose, tokiose kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir automatizavimo technologijos. Šios technologijos gali sumažinti laukimo laiką, pagerinti krovinių sekimo galimybes ir pagerinti tranzito efektyvumą. Regionas padarė didelę pažangą skaitmeninio uosto valdymo srityje ir šiuo metu gali efektyviai tvarkyti 63 procentus pasaulio konteinerių uostų operacijų.
Tuo pat metu Afrika taip pat skatina uostų ir prekybos palengvinimo reformas. Rytų Afrikos šalys, tokios kaip Etiopija ir Kenija, sumažino uostų spūstis ir pagerino prekybos srautus, investuodamos į vidaus uostus. Kita vertus, Karibų jūros regionas susiduria su didelėmis veiklos sąnaudomis ir senstančia infrastruktūra, o tai ne tik susilpnins jos pasaulinės prekybos konkurencingumą, bet ir dar labiau pažeidžiamą klimato kaitos.
Ataskaitoje pasaulinė laivybos pramonė raginama stiprinti priemones, skirtas kovoti su klimato kaitos rizika, įskaitant žalos, vėlavimo ir uosto ir laivybos infrastruktūros sutrikdymo rizikos įvertinimą. Ataskaitoje pabrėžiama aktyvių veiksmų svarba prieš atsirandant klimato rizikai ir nuostoliams, siekiant sumažinti nuostolius, išvengti teisinių ginčų ir užtikrinti netrukdomą pasaulinę prekybą bei įperkamą draudimą.